Kaip didesnis dėmesingumas gali mažinti stresą?

Dėmesingumas ir stresas yra atvirkščiai susiję dalykai, t. y. kuo didesnį stresą patiriame, tuo sunkiau sukaupti dėmesį. Taip yra todėl, kad tos smegenų sritys, kurių padedami valdome dėmesį, konkuruoja su nerimą produkuojančiomis smegenų sritimis. Tad kuo daugiau patiriame nerimo ir streso, tuo sunkiau tampa susikaupti, tampame išsiblaškę, užmaršesni ir pan. Šiuo atveju nėra svarbu, kokia mūsų patiriamo streso priežastis – ji „didelė“ ar „maža“, ar nerimą mums kelia nesutarimai su artimais žmonėmis, ar sunkumai darbe, ar nepasitenkinimas savimi, sveikatos problemos, ar dar kitos priežastys. Kai specialiai sukurtais pratimais atkuriamas gebėjimas sukaupti ir išlaikyti dėmesį, stresas mažėja automatiškai (mat „įdarbinus“ tas smegenų sritis, kurios būtinos dėmesiui išlaikyti, automatiškai slopinamos tos sritys, kurios produkuoja nerimą bei stresą). Be to, gana dažnai ne tik sumažėja streso lygis ir pagerėja savijauta, bet ir atrandami nauji, anksčiau nepastebėti patiriamų problemų sprendimo būdai, kuriuos trukdė įžvelgti nuolatinis skubėjimas, nerimavimas bei perdėti apmąstymai.

Kaip vyksta užsiėmimai ir kas juose dalyvauja?

Užsiėmimai vyksta grupėse, kuriose būna apie 10 dalyvių. Grupė yra uždara, t. y. po pirmojo užsiėmimo nauji žmonės nebepriimami (išskyrus tuos atvejus, kai dalyvis dėl svarbių priežasčių būna priverstas praleisti pirmąjį užsiėmimą). Dalyvaujančiųjų amžius labai įvairus – ankstesnėse grupėse jauniausiems dalyviams buvo apie 20, vyriausiai – 70 metų. Didesnę dalyvių pusę paprastai sudaro moterys, tačiau visose grupėse buvo ir vyrų. Į grupes susirenka įvairių specialybių bei įvairią gyvenimo patirtį turinčių žmonių, apsisprendusių skirti laiko ir pastangų, kad pagerintų savo savijautą ir gyvenimą.

Kas vyksta užsiėmimų metu?

Šie užsiėmimai pirmiausiai orientuoti į praktinių įgūdžių įgijimą, todėl teorinėms žinioms skiriama gana nedaug laiko, tačiau suteikiama visa informacija, kaip veikia stresas bei kaip tinkamai atlikti dėmesio lavinimo pratimus. Daugiausiai laiko skiriama patiems pratimams ir jų metu įgytai patirčiai aptarti. Visų pratimų esmė – intensyvios dėmesingumo pratybos. Pratimų metu objektas, į kurį mokomasi sutelkti dėmesį, dažniausiai būna paprastas – iš pradžių mokomasi dėmesingai stebėti savo kvėpavimą, kūno pojūčius, sutelkti dėmesį į skonio, regos ir klausos pojūčius. Įgavus šiek tiek įgūdžių, mokomasi iš šalies stebėti patiriamas emocijas bei kylančias mintis, taip įgyjamas gebėjimas geriau jas valdyti. Pratimai paprastai trunka nuo 10 iki 30 minučių. Vėliau aptariama pratimo metu įgyta patirtis, kilę klausimai.

Ar ši metodika tikrai pagrįsta ir efektyvi?

Šią 8 savaičių programą prieš 35 metus pradėjo taikyti JAV Masačiusetso universiteto specialistai ir per keletą dešimtmečių dėl efektyvumo ji išplito visame pasaulyje. Angliškai ji vadinama Mindfulness-Based Stress Reduction, arba MBSR. Šios programos efektyvumas mažinant stresą patvirtintas daugybe mokslinių tyrimų, užsiėmimai vedami tiek valstybinėse, tiek privačiose gydymo įstaigose įvairiose pasaulio šalyse. Programą savo poreikiams taip pat yra pritaikiusios tokios institucijos kaip JAV kariuomenė, „Google“ ir kt.